Luko evangelijoje atrandame dar vieną svarbų aspektą, padedantį tikėjimu išgyventi jubiliejaus metus. Evangelistas pasakoja, kad Jėzus, grįžęs į Nazaretą, šabo dieną nueina, kaip buvo įprasta, į sinagogą. Ten jo paprašoma, kad jis paskaitytų ir pakomentuotų Raštą.
Ištrauka buvo iš pranašo Izaijo knygos: „Viešpaties Dievo dvasia su manimi, nes Viešpats patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. Paskelbti Viešpaties malonės metų“ (Iz 61, 1–2).
Būtent Viešpaties „malonės metus“, arba „gailestingumo metus“, paskelbė Viešpats ir būtent juos dabar norime švęsti. Šie Šventieji metai apima visą turtingą Jėzaus užduotį, išreiškiamą pranašo žodžiais: paguosti vargdienius žodžiais ir darbais, skelbti laisvę pakliuvusiems į naujas šiuolaikinės visuomenės vergijos formas, grąžinti regėjimą nebegalintiems matyti, grąžinti kilnumą tiems, iš kurių jis atimtas.
Jėzaus skelbimas vėl tampa regimas per tikėjimo atsaką, t. y. gyvenimo liudijimą, kuriam pašaukti krikščionys. Mus telydi apaštalo žodžiai: kas daro gailestingumo darbus, tegu daro tai džiugiai (plg. Rom 12, 8).
Popiežius PRANCIŠKUS
„MISERICORDIAE VULTUS“
